Genovaitė ŠNUROVA
Tokia kultūros darbuotojo dalia – nėra apibrėžtos ribos, kad štai dabar jau baigiasi darbo diena, o štai dabar prasideda laisvalaikis. Netgi tada, kai diena jau bando pasislėpti migdančiai raminančioje nakties tamsoje, vis dar niekaip negali atsikratyti minčių apie rytdieną, porytdieną ar artimiausią savaitgalį. Ir negali iš jų raizgalynės tiesiog išsinerti lyg iš nusibodusio drabužio ir nueiti neatsigręžus į išnarą…
Taip gyvena visi kūrybingi žmonės, priskyrę save kultūros darbuotojų kategorijai, tapę savotiškomis „barbėmis devyndarbėmis“, bėgantys, skubantys iki pridusimo iš vieno darbo į kitą, atgaunantys kvapą tik tada, kai atsiranda minutėlė poilsio. O ką gi daryti žinant, kad kultūros darbuotojo duona sprangoka (jei sausą valgysi), todėl ir bėgama dar ir ten, kur galima užsidirbti sūrio gabalėliui ar dešros griežinėliui…
Šitaip gyvena ir uteniškiams gerai pažįstama kultūrininkų šeima – Aušra ir Edmundas Gutauskai. Edmundas – ne tik universalus kultūros darbuotojas, kartais (kai prireikia) būnantis ir savotišku gelbėjimosi ratu, bet dar ir muzikos mokytojas dviejose mokyklose, o jei labai prireikia, tai gali būti… Oi, sunku išvardyti viską, kuo jis dar gali būti…
Tęsinį skaitykite 2019 11 09 „Utenyje“
