Jau penkerius metus Rūgšteliškio kaime esančioje ekologinėje monitoringo stotyje šeimos gyvenimą kuria du jauni biologai – Lina ir Ainis Pivorai, besidžiaugiantys lėta laiko tėkme, gamtos dovanojamomis gėrybėmis ir pasivaikščiojimais su dukterimis Rimgaile ir Gluosne po šalia esantį mišką. „Čia mes esame laimingi“, – nedvejodami sako pašnekovai ir pakviečia pasivaikščioti, o pokalbio metu pasakoja apie ne visiems įprastą savo gyvenimo būdą ir gyvenimo filosofiją. Kalbino Rasa Milerytė.
Lėtas gyvenimas – vertybė
Tarp girios medžių pasislėpęs Rūgšteliškio kaimas atrodo tylus ir vienišas, bet vėliau Lina ir Ainis Pivorai paaiškina, kad čia yra ir nuolatinių gyventojų, o vasaros metu atvažiuoja atostogautojai. Visai netoli įsikūrę Ainio tėvai, o Linos tėviškė – Panevėžyje. Baigę studijas biologai norėjo pabėgti nuo miesto šurmulio. „Atvažiavom čia peržiemoti, galvojom, pabūsim ramiai ir štai jau žiemojam penkerius metus“, – nusijuokia Lina pridurdama, kad po kurio laiko šeima galbūt patrauks gyventi kitur, bet nuo gamtos nutolti nenorėtų.
Įžengus į ekologinės monitoringo stoties kiemą, lojimu pasitinka ir iki pat durų palydi budrus, bet draugiškas vilkšunis Rokis. Ainis čia vykdo ilgalaikius ekosistemos stebėjimus, renka įvairius mėginius ir siunčia į Aplinkos apsaugos agentūrą, o Lina, kol yra motinystės atostogose, rūpinasi šeima ir gilinasi į sveikos ir skanios mitybos paslpatis. Lina socialiniame tinkle facebook.com administruoja puslapį „Žalumynų laukai“. taip ir sužinojau apie šią šeimą.
„Ar nepasiilgstat miesto?“ – klausiu. „Kartais pasiilgstam, – patvirtina Lina. – Bet pabūnam kelias dienas ten ir vėl norisi atgal į kaimą.“ Tiek Liną, tiek Ainį traukia gamta, lėtas gyvenimo tempas, tai ir buvo viena iš priežasčių, nulėmusių studijų pasirinkimą. (Tęsinys 2020 06 10 laikraštyje)
