Rasa MILERYTĖ
Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos patalpose glaudžiasi maždaug pustrečio šimto bešeimininkių gyvūnų. Pagrindinė jų benamystės priežastis, kaip sako draugijos pirmininkė Jolanta Guobaitė ir savanorė Rita, – žmonių neatsakingumas. Žmonės nepasirūpina savo augintinių sterilizacija ir kastracija, o nereikalingas prieauglis atvežamas į gyvūnų globos namus. Nemažai nereikalingų gyvūnų tiesiog išmetami į gatvę, juos priglausti ir išmaitinti irgi tampa prieglaudos rūpesčiu.
Daugiausiai benamių klaidžioja kaimuose
Savanorė Rita pavedžiojo po prieglaudos patalpas ir papasakojo apie čia priglaustus šunis ir kates: šitą rado gatvėje, šitą atvežė šeimininkai, šio šeimininkas mirė ir gyvūnas tapo benamiu. Utenos gatvėse, pasak savanorės, benamių gyvūnų beveik nebėra – dauguma surinkti ir įkurdinti prieglaudoje laukia naujų šeimininkų, o štai kaimuose situacija kur kas liūdnesnė. Kaimiškose vietovėse gyvūnų sterilizacija bei kastracija dažnai laikoma nereikalinga prabanga, o miestiečiai jiems nebereikalingus gyvūnus linkę išvežti ir paleisti kaime.
„Štai ką tik atvežė iš kaimo katę su kačiuku. Benamė katė atsivedė kačiukų, kačiukai bailūs, tai tik vieną pagavo ir atvežė, kitus dar gaudys. Tai priglausim. Daugiausiai atveža iš kaimo. Žmonės iš miesto veža į kaimą ir palieka, o iš kaimo atveža mums“, – pasakojo savanorė.
Daugelis iš gatvės paimtų gyvūnų – laukinukai, nepripratę prie žmogaus, tokiems surasti naujus šeimininkus – iššūkis. „Natūralu, kad žmonės mieliau priglaudžia draugiškus, jaukius gyvūnus, nors pasitaiko, kad priima ir laukinukus, paskui džiaugiasi, kad gyvūnas greitai priprato, tapo draugiškas“, – sako Rita.
Pasitaiko atvejų, kai augintinio šeimininkas miršta, artimieji negali priglausti gyvūno, tad šis arba atsiduria gatvėje, arba atvežamas į prieglaudą. Šiuo metu prieglaudoje gyvena šuo, kurio šeimininkė mirė. Vargšas gyvūnas niekaip nepripranta prie naujos aplinkos, ilgisi namų.
Tęsinį skaitykite 2019 09 28 „Utenyje“
