Rasa MILERYTĖ
Dovanodamas nebereikalingą, bet dar puikiai veikiantį daiktą, nebūtinai sulauksi padėkos. Tuo įsitikino Karolis, internete įdėjęs skelbimą apie dovanojamą mikrobangų krosnelę. Krosnele susidomėjusi moteris ne tik pareiškė, kad paimdama dovanojamą daiktą padarytų dovanotojui paslaugą, bet ir piktinosi, jog šis negali jos atvežti arba išsiųsti savo lėšomis, o galiausiai pokalbį užbaigė necenzūrine leksika. Pakalbinus uteniškius paaiškėjo, jog panašios situacijos nėra retos – kai kurie žmonės, įpratę viską gauti už dyka, nejaučia dėkingumo.
Dalytis įpratęs nuo
vaikystės
Karolis „Uteniui“ pasakojo, kad, norėdamas mažinti vartotojiškumą ir aplinkos taršą, nebereikalingus geros būklės daiktus dovanoja dažnai. Dovanoja ne tik buities techniką, kaip šį sykį, bet ir drabužius, knygas. Kartais dovanas nuveža į socialines paslaugas teikiančias įstaigas, o kartais apie tai tiesiog paskelbia internete ir laukia, kol atsilieps tas, kam dovanojamas daiktas praverstų. Jaunas vyras įsitikinęs, jog dalytis labai svarbu, taip ne tik mažiname vartojimą, bet ir padedame sunkiau besiverčiantiems žmonėms.
„Nuo vaikystės esu įpratęs dalykus, kurie man nebereikalingi, bet dar tinkami naudoti, ne išmesti, bet padovanoti. Tėvai visus mano išaugtus drabužius veždavo į vaikų globos namus, skatindavo atiduoti tiems vaikams savo žaislus. Matydavau, kaip tėvai sunkiau besiverčiantiems kaimynams dovanoja įvairius jiems nebereikalingus daiktus. Aš pats visad dalyvauju „Maisto banko“ akcijose, anksčiau esu savanoriavęs. Manau, kad dalytis labai svarbu, nes visuomenės gerovė priklauso nuo kiekvieno mūsų indėlio“, – kalbėjo Karolis.
Pašnekovas džiaugėsi, kad dalytis nusiteikusių žmonių aplink yra daug – tai sprendžia iš internete ir laikraščiuose matomų skelbimų, dovanojimo ir dalijimosi kultūrą propaguoja jo draugai. Karolis sakė pastebintis, kad nebereikalingus daiktus dažniausiai dovanoja jauni žmonės, o vyresni arba išmeta, arba padeda į garažą su mintimi, jog galbūt dar prireiks.
„Manau, jauniems žmonėms lengviau išsiskirti su daiktais, nes jie nėra patyrę tokio nepritekliaus, kaip mūsų seneliai, kai Lietuvoje praktiškai nieko nebuvo. Pas mano močiutę spintos kampe dar ir dabar stovi ūkiško muilo dėžė. Net ir močiutė jo nenaudoja, bet vis tiek neišmeta. Mūsų seneliams visko trūko, todėl jie įprato kaupti „juodai dienai“. O jauni žmonės turbūt labiau domisi pasauliu, žino, kiek problemų sukelia sąvartynai, kokia užteršta mūsų aplinka, supranta, kad kai kurie neišgali nusipirkti reikalingų dalykų, priima tokią tikrovę ir todėl dalijasi“, – svarstė pašnekovas.
Tęsinį skaitykite 2020 07 01 „Utenyje“
