Algis JAKŠTAS
Apie dailininką Gintarą Gesevičių išgirdau iš bičiulio Arnoldo Kairio, pas kurį vėliau ir su pačiu Gintaru susitikau. Šį susitikimą paskatino Nalšios muziejuje parodoje „Evoliucija“ pamatyti dailininko Gintaro Gesevičiaus paveikslai. Jau rašiau, kad bendra Gintaro Gesevičiaus ir Arnoldo Kairio paroda „Evoliucija“ yra iš tų retų atvejų, kai parodą norisi žiūrėti dar ir dar kartą. Kadangi apie vieną parodos autorių – Arnoldą Kairį – jau ne kartą rašiau, tai šį kartą pasakojimas apie Gintarą Gesevičių.
Prasidėjo mūsų pokalbis nuo tradicinio klausimo-prašymo – prisistatyti, į kurį Gintaras Gesevičius kažkiek pajuokaudamas atsakė:
– Manęs dažnai klausia, kaip aš atsidūriau šitame krašte. Gimiau ir augau Kaune, išvažiavęs į mokslus Vilniuje, ten ir likau gyventi. Dažnai prisistatau esantis vilnietis iš Kauno, gyvenantis Kirdeikiuose. Kauniečiams toks pasakymas labai patinka. Kaip aš atsidūriau Kirdeikiuose? Gyvenime būna keistų stebuklų, sutapimų. Besimokant 8-oje klasėje dailės mokykloje Kaune, atvažiavome į praktiką piešti į Tauragnus. Tada mus dar nuvežė į Ignaliną, pasižiūrėti tramplyno, beje, dabar jaunesni net nežino, kad ten buvo tramplynas, kuris man tada jokio įspūdžio nepadarė, o štai Kirdeikiai įspūdį paliko. Užsukom ir prie bažnyčios, sėdėjom pievutėje ir jei kas man tada būtų pasakęs, kad tu čia, Kirdeikiuose, po daugelio metų gyvensi, nieku gyvu nebūčiau patikėjęs. Daug kur po to teko būti, bet Kirdeikiuose vis tekdavo lankytis. Čia važinėjom į praktikas, nes tapytojas Algirdas Petrulis įsigijo Kirdeikiuose namą ir čionai važinėjome mes, grafikai. Laisvalaikiu ir šokiuose kultūros namuose Kirdeikiuose pagrodavau. Beje, ten ir paną vilnietę sutikau, su kuria po keleto metų susituokėm. Galų gale ir sodybą Kirdeikiuose įsigijau. Kirdeikiai yra mano lemties ženklas… – sako mano pašnekovas, kuris po kurio laiko tęsia pradėtą pasakojimą. – Būti vien tam, kad būtum, man nėra įdomu. Dažnai prisimenu vieną sentenciją iš M. K. Čiurlionio „Laiškų Sofijai“: „Privalau surasti savyje šviesos, kad tą išvydę kiti, stovintys tamsoje, surastų ją savyje ir eitų Dievo nurodytu keliu.“
Tęsinį skaitykite 2020 19 „Utenyje“
