Kun. Justas Jasėnas
Po ilgo laukimo 2020 metų gruodžio mėnesį išleistas kunigo Petro Markevičiaus tapybos ir akvarelių albumas „Šventas vakaras“. Mūsų skaitytojams pateikiame kunigo Justo Jasėno pamąstymus apie kunigo P. Markevičiaus gyvenimą ir kūrybą.
Kilni užduotis, gal ir savotiška misija, kurios paprašytas su džiaugsmu imuosi – kunigui kunigo kūrybą pristatyti, dar sykį palaiminti, į žmonių rankas atiduoti. Taip norisi atsistoti ant vienos kunigo Petro Markevičiaus nutapytos Aukštaitijos kalvos ir sušukti: „Fiat lux! Pagaliau!“ Tai, kas dešimtmečiais matyta, atmintyje išsaugota, lapuose ar kartono lakštuose išlieta, tarsi tapyta tik sau, telkta, vis su viltimi, kad kažkada rasis proga, išauš šviesėlesnė diena, užgims noras vienoje vietoje šios Žemės spalvas, o ir Žmogaus patirtis, jausenas, regėjimus, galvojimus, svarstymus pamatyti laisvai albume.
Gerieji žmonės panoro iš visų pakraščių surinkti Kunigo paveikslus, nusilenkti Jam, o per jo žvilgsnį ir braižą – Žemei ir Dangui. Rodoma, kad būtų pamatyta. Čia tiktų ir aliuzija į Rūtos Šepetys istorinį romaną „Tarp pilkų debesų“. Romano pabaigoje, kai jau nebėra ko laukti ir tikėtis, kai jau visa prarasta, kai jau visa išnaudota, išsemta, kai belieka paskutinė stotelė – mirtis, pagrindinė veikėja Lina Vilkaitė horizonto tolumoje pamato brėkšmą – ženklą – saulė tikrai patekės, vadinasi, gyvensim.
Esame skirtingų epochų dvasininkai, o visgi sujungti to paties Kristaus mokymo, Aukštaitijos, jos mažų jaukių parapijų, tikinčiųjų, taip pat ir ilgesio – būti šviesiai – susitikus pasikalbėti, piešti, rašyti eilėraščius, stebėti ir stebėtis tekančiu vandeniu, vaikščioti pamiškėje, kopti kalvon, žvelgti, žvalgytis, iki kol akys užmato. Likimiška taip susitikti albume, netikėta, nenumatyta, bet būti drauge labai prasminga.
Tęsinį skaitykite 2021 01 30 „Utenyje“
