Genovaitė ŠNUROVA
Ech, reikia kaimui paprastos liaudiškos muzikos, ech, reikia! Na, tokios, kad muzikantams griežiant polką kėdėje nenusėdėtum, o jei šokti nemoki, tai nors patrepsėtum į taktą, kad iš visos širdies kartu su dainininkais galėtum traukti jaunystės metais išmoktą ir iki šiol nepamirštą dainą, kad paslapčiomis nubraukta graudulio ašara viso koncerto metu tai pasirodytų prisiminimams užplūdus, tai vėl nudžiūtų…
Utenos kultūros centro Kuktiškių skyriaus didžiulė žiūrovų salė net braškėjo nuo susirinkusiųjų gausos. Šitiek jų būdavo tik vienų gražiai prisimenamais, kitų keikiamais tarybiniais metais, jei atvažiuodavo koks nors garsus šalies meno kolektyvas. O dabar šitokia gausybė liaudiškos muzikos mėgėjų į Kuktiškes susirenka tik kartą metuose – „Grok, armonika“ šventės dieną.
Toji šventė, prieš septyniolika metų pradėta buvusios kultūros namų darbuotojos Laimutės Kleinienės iniciatyva, neužgeso iki dabar. Tradiciją tęsia dabartinės kultūrininkės – Giedrė Tubelienė ir Ligita Balčiūnienė. Keletą pirmųjų metų šventė juokais buvo vadinama „atstumtųjų“, mat į Kuktiškes sutikdavo atvažiuoti tik tos kapelos, kurios, pasak muzikantų ir dainininkų, buvo per prastos Utenos kultūros centre organizuojamai kaimo kapelų ir liaudies muzikantų šventei, vykstančiai lapkričio mėnesį.
Tęsinį skaitykite 2019 11 23 „Utenyje“
