Nuolatiniame bėgime ir ypač pastarųjų mėnesių (kur ten mėnesių – jau beveik metų) įtampoje , nežinomybėje mums visiems trūksta ramybės, poilsio, žinojimo, kad viskas bus gerai su mumis ir mūsų artimaisiais bei su pasauliu, kuriame gyvename. Esame žmonės, stipresni ir silpnesni, tačiau turbūt visi dažniau ar rečiau ilgimės pastovumo.
Ir štai artėja tas metas, kuris turėtų atnešti taip trokštamos ramybės ir tikėjimo gurkšnį. Kaip kasmet, likus mažiau negu mėnesiui iki Kalėdų, prasidės Adventas – ramybės ir susikaupimo, dvasinio pasirengimo sutikti šventąsias Kalėdas metas, viliantis, kad tuomet pasaulis taps geresnis ir teisingesnis… Lotyniškai žodis „adventus“ reiškia „atėjimą“. Krikščionims adventas – tai susikaupimo, dvasios ir kūno apsivalymo periodas. Juo prasideda bažnytinių švenčių liturginiai metai.
Šis laikotarpis yra skirtas pažymėti laiką iki Jėzaus gimimo. Per adventą krikščionys tradiciškai penktadieniais pasninkauja, o viso advento laikotarpiu atsisako triukšmingų linksmybių, skiria daugiau laiko apmąstymams. Katalikams adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Taigi, šio periodo pradžia gali svyruoti nuo lapkričio 27 iki gruodžio 3 d. Anglikonai, liuteronai ir kai kurios kitos krikščionių bendruomenės adventą minėti pradeda šeštą sekmadienį prieš Kalėdas arba pirmą sekmadienį po šv. Martyno dienos (lapkričio 11-osios). Į Lietuvą adventas atėjo kartu su krikščionybe, nors neabejojama, kad kai kurios jo tradicijos yra susijusios ir su ikikrikščioniškais lietuvių papročiais.
„Įpusėjus gruodžiui, galima pastebėti, kad tekėdama saulė jau beveik nustojo slinkti į pietryčius. Dabar porai savaičių ji tarsi stabtelės horizonte, paskui prasidės jos kelionė atgalios, į ilgesnįjį – šviesųjį – paros metą. Taip sulauksime žiemos saulėgrįžos; pagal astronominį kalendorių, dažniausiai tai yra gruodžio 22-oji. Tačiau kaip šventė daugelio kraštų ir tautų kalendoriuose saulėgrįža, žinia, švenčiama vėliau – gruodžio 25-ąją; tarsi įsitikinama, kad diena tikrai nebetrumpės. Krikščioniškuose kraštuose – tai šv. Kalėdos, iškiliai pažymimos nuo IV a. kaip kūdikėlio Jėzaus gimimo diena. Kristus krikščioniškajam pasauliui – patekėjusi saulė. Šis palyginimas sutapdino žiemos saulėgrįžą su Išganytojo atėjimo į mūsų pasaulį data.“ (prof. Libertas Klimka) (Tęsinys 2020 11 28 laikraštyje)
