Sausio 13-osios vakarą Utenoje, kaip ir kituose šalies miestuose, liepsnojo atminimo laužai. Uteniškiai būrėsi Kultūros centro aikštėje, kur dalijosi prisiminimais ir pagerbė 1991-ųjų sausio įvykių dalyvius, kurių dėka šiandien esame gyvi, laisvi ir tvirti. Iškilmingai iškelta Lietuvos vėliava, skambėjo lietuviškos dainos, buvo galima pasivaišinti arbata.
Laisvės gynėjų diena buvo kupina renginių – ryte įvairios organizacijos languose uždegė atminimo žvakeles, vėliau Kultūros centras dovanojo filmo apie Sausio13-osios įvykius „Mes dainuosim“ peržiūrą. Vakarop vyko nemokamas Pauliaus Bagdanavičiaus ir Utenos kultūros centro chorų „Svaja“ ir „Vieversa“ koncertas. Po koncerto Kultūros centro aikštėje pradėjo burtis pakiliai nusiteikę uteniškiai, tarp kurių netrūko ir jaunimo. Žmonių atlapuose mėlynavo neužmirštuolių žiedai. Garbės sargyba su trispalvėmis rankose apsupo Kultūros centro lauko sceną, priešais kurią iš degančių žvakelių buvo sudėlioti žodžiai „Mylime laisvę“. Atminimo vakarą „Mes mylime laisvę“ pradėjo Utenos kultūros centro renginių režisierė Irena Leikauskienė ir gimnazistės Viktorija ir Elinga. Merginos dalijosi mintimis, ką jaunam žmogui reiškia laisvė. Pasveikinti uteniškių atvyko Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė ir LR Seimo narys Edmundas Pupinis. Z. Ringelevičienė linkėjo saugoti ir puoselėti laisvę bei tėvynę, priminė, kas prieš 29-erius metus vyko Utenoje, džiaugėsi, kad tada nebuvo abejingų žmonių – jų dėka, sakė Z. Ringelevičienė, šiandien esame laisvi. Seimo narys E. Pupinis kalbėjo, kad laisvė – didžiausia vertybė, o laisvės troškimas – variklis, nuo seniausių laikų vedantis mūsų tautą į priekį: „Mūsų laisvės troškimas, mūsų dvasia yra tokie stiprūs, kad niekada neišsigąstų geležinių dėžių, kurios traiškė mūsų brolius ir mūsų seses ten, prie televizijos bokšto. Turbūt ta dvasia, dvasios stiprybė ir išgąsdino tuos, kurie vadovauja didžiosioms valstybėms, kurie galvoja, kad tankai ir ginklai gali pavergti ir palaužti žmones. Bet buvo atvirkščiai. Prie televizijos bokšto žmonės dar labiau susivienijo, niekas neišsigando tų dėžių. Šiandien vėl susirinkome prie nepriklausomybės laužų. Laužai mus sušildo ir mums šviečia. Toje šviesoje saugokim savo istoriją, saugokim savo protus nuo melo.“ Atėjus laikui iškelti Lietuvos vėliavą, garbės sargyba, lydima uteniškių vieningai dainuojamos legendinės dainos „Kiek skynė – nenuskynė“ (J. Marcinkevičiaus „Lopšinė gimtinei ir motinai“) pajudėjo Kultūros centro link. Vėliavą iškėlė šaulys savanoris Balys Kirilauskas. Trispalvei suplevėsavus vakaro danguje, pasigirdo Lietuvos Respublikos himnas. Po to susirinkusiuosius pasveikino Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas ir pakvietė visus susikibti rankomis, kaip anuomet prie televizijos bokšto, ir drauge ištarti: „Ačiū, Lietuva, kad esame laisvi.“ O laužai liepsnojo toliau, nušviesdami juodą naktį, į kurią liejosi P. Bagdanavičiaus ir Jono Sakalausko dainos.
„Utenio“ inf.
