Aktualijos

Utenoje baleto mokanti balerina: „Tai aukščiausios prabos menas“

Rasa MILERYTĖ

Utenoje veikiančioje baleto studijoje pamokas lanko apie 40 mergaičių, mažiausioms šokėjoms vos 3–4 metukai. Studijos įkūrėjos uteniškė Asta Stasiulionienė ir balerina iš Vilniaus Vaida Šniurevičiūtė planuoja nuo rugsėjo organizuoti pamokas ir moterims. Planuose – ir jaunųjų šokėjų pasirodymas uteniškiams, tik kol kas pašnekovės nenorėjo skelbti koncerto vietos ir laiko. Pasidomėjus, su kokiu šokiu galima palyginti baletą, balerina V. Šniurevičiūtė sako, kad baletas – unikalus šokis, kuriam neprilygsta niekas.

Utenoje šoka tik mergaitės
A. Stasiulionienė pasakojo, kad idėja Utenoje rengti baleto pamokas kilo prieš dvejus metus, kai susipažino su balerina V. Šniurevičiūte. Moterys greitai rado bendrą kalbą ir Vilniaus operos ir baleto teatro balerina sutiko kartą per savaitę atvažiuoti į Uteną vesti baleto pamokų. Pasak pašnekovės, rasti norinčių mokytis nebuvo sunku: į pamokas užsirašė apie 40 įvairaus amžiaus mergaičių, jos buvo suskirstytos į tris grupes atsižvelgiant į jų amžių. Šiuo metu, vasarą, šokėjų gretos šiek tiek praretėjo, bet rudenį tikimasi vėl sulaukti visų. Negana to, į A. Stasiulionienę kreipėsi kelios moterys bei išreiškė norą irgi mokytis baleto. Tad tikimasi nuo rudens, jei tik mokytojai pavyks rasti laiko, šokti mokyti ir suaugusiuosius.
Baleto pamokos vyksta kiekvieną antradienį, susidomėjusieji gali prisijungti bet kada. Utenoje baletą šoka tik mergaitės, tačiau jų entuziazmas atperka visus lūkesčius.
Mergaitėmis džiaugiasi ir šokti mokanti balerina V. Šniurevičiūtė. Ją žavi, kai maža mergaitė prieina ir išberia klasikinio kūrinio, kurio norėtų pasiklausyti, pavadinimą ir autorių. „Klasikinėje muzikoje yra ir smagių, ir labai lyriškų kūrinių, ir mane labai stebina, kad pačioms mažiausioms mergaitėms, 3–4 metukų, labiausiai patinka lėti, lyriški, dramatiški kūriniai.“
Paklausus balerinos, kodėl, jos manymu, į pamokas neateina berniukai, ji atsako, kad visiškai normalu, jog mergaitės nori šokti baletą, o berniukai – žaisti futbolą. Balerina patikina, kad tai nereiškia, jog profesionaliame balete trūksta vyrų. „Moterų balete daugiau, bet vyrų užtenka. Mokyklose sudarinėja klases, kad mergaičių ir berniukų būtų po lygiai. Vyrai labai sunkiai dirba, kad galėtų pakelti partneres, jų technika labai sudėtinga – aukšti šuoliai, sukiniai, tam reikia daug jėgos. Baleto šokėjas turi būti tvirtas kaip sportininkas.“

Baletas – ne kiekvienam
Pasiteiravus, ar kiekvienas galėtų išmokti šokti baletą, V. Šniurevičiūtė atsako neigiamai. „Šokti baletą – labai sunku. Tam reikia ne tik talento, bet ir valios, ir kantrybės, ir ryžto, sugebėti nepasiduot, nenuleist rankų, nes per tuos metus visko būna. Tik iš šalies žiūrint atrodo, kad balete mes lengvai skraidom. Iš tiesų reikia didžiulių fizinių jėgų, kad galėtum atlikti baleto judesius. Mūsų labai daug atkrenta – į mokyklą įstoja apie 30, o baigia 7–8“, – pasakoja balerina.
Pasak baleto mokytojos, optimalus laikas pradėti mokytis baleto – sulaukus 10 metų, būtent tokio amžiaus pradėjo ir pati V. Šniurevičiūtė. Būtų gerai, jei prieš tai vaikas būtų užsiiminėjęs gimnastika arba šokęs kažką kitą, tačiau nereikia nuo mažų dienų jo sistemingai vedžioti į baleto pamokas. Tiesa, vaiką galima jau anksčiau supažindinti su baletu, tačiau reikia leisti jam pasidžiaugti vaikyste. Vėliausias amžius, kada reikia pradėti mokytis, – 12 metų. V. Šniurevičiūtė pasakoja, kad baleto istorijoje yra buvę atvejų, kai žmogus pradeda mokytis šokti būdamas kur kas vyresnis, nei įprasta, ir tampa puikiu baleto artistu, tačiau tokie atvejai – unikalūs ir nedažni.
Kaip tada su pamokomis suaugusiems? Anot V. Šniurevičiūtės, suaugusieji gali puikiai šokti baletą, tačiau ne kaip profesionalai, šokantys didžiosiose scenose. „Baleto pamokas vedu ir Jonavoje, ten turiu suaugusiųjų grupę, ir visos moterys šoka puikiai, – džiaugiasi pašnekovė. – Jos visos grakščios, pasitempusios. Žinoma, šokti mokosi ne tam, kad eitų į sceną, tai labiau kaip mankšta, tik šitas treniravimasis daug smagesnis nei sporto klube, nes groja graži muzika, nereikia kilnoti visokių sunkumų. Labai norėčiau, kad ir uteniškės moterys išdrįstų mokytis baleto.“
Vis dėlto, kad ir kokia sunki tai būtų profesija, visiems, svarstantiems, ar verta išmėginti baletą, V. Šniurevičiūtė pataria mėginti. „Manau, kad mergaitei geresnio darbo nei būti balerina nėra. Aišku, tai sunku, bet ir taip dinamiška, tu visada su gražiais kostiumais, visą laiką labai gracinga. Vėliau nebebūna taip nežmoniškai sunku kaip pirmais metais, nes kūnas turi atmintį, raumenys turi atmintį, ir darosi lengviau.“

Nesivaiko pagrindinių vaidmenų
V. Šniurevičiūtė, įskaitant mokymosi laiką, baletą šoka jau dvidešimt metų. Lankyti pamokas paskatino mama, o mokytoja, pastebėjusi neeilinius gabumus, rekomendavo stoti į baleto mokyklą Vilniuje. Per tuos metus ne sykį kamavo abejonės, ar eina savo keliu, bet tokie klausimai, teigia pašnekovė, natūralūs.
„Kai tu ateini į mokyklą, įšoki į tokį traukinį, iš kurio negali iššokt, nes tave išmes iš mokyklos, jei sustosi. Dirbi 8 metus iš visų jėgų ir kiekvienas, manau, susimąsto, ar tai tikrai jo kelias. Tai labai sunki profesija, kiekvieną dieną turi atiduoti visą save – ir protą, ir širdį, nes negali šokti šaltai ir tuščiai, o kai atiduodi širdį kiekvieną vakarą, nieko keisto, kad išsenki emociškai.
Aš buvau išvykusi į Niujorką studijuoti verslo, bet supratau, kad esu meno pasaulio žmogus, man reikia, kad mane suptų klasikinė muzika ir menininkai, ne verslas. Tokių minčių, kad ką aš čia darau, kyla ir ištikus traumoms. Dabar keli puikūs artistai paliko Operos ir baleto teatrą. Bet labai dažnai būna, kad po kurio laiko tie žmonės kažkokia forma sugrįžta atgal.“
Tarp V. Šniurevičiūtės vaidmenų – Snieguolė, Švelnumo fėja, Elžbieta Habsburgietė, Pelenė ir daug kitų. Pasidomėjus, kokie jos mylimiausi, balerina sako, kad niekada nesivaikė populiariausių vaidmenų ir garbės. „Mano karjera tokia, kad nesivaikiau garbės ir pripažinimo, man svarbiausia meninė pusė. Nejuntu nepatogumo šokdama bendruose šokiuose, man tai teikia daugiau malonumo, aš labiau atsipalaiduoju. Pavyzdžiui, „Gulbių ežeras“, kur yra daug gulbių ir tos keturios mažytės gulbės, kurios šoka susikabinusios rankom. Labai didelė garbė šokti tą šokį, bet pamenu, kai vadovė pasakė, kad atėjo laikas ir man šokti šioje pozicijoje, aš labai nenorėjau, judesiai man atrodė sausi ir neįdomūs.“

Aukščiausios prabos menas
Pašnekovė dar kartą pabrėžia, kad, norint tapti profesionaliu baleto šokėju, reikia įdėti labai daug pastangų. Pradėjus lankyti baleto mokyklą, galima pamiršti žaidimų aikšteles. Įprastos pamokos, tuomet baleto pamokos, tada repeticijos, grįžti apie devintą valandą vakaro ir dar laukia namų darbai – tokia buvo pašnekovės kasdienybė, tačiau balerina tikina, kad atsirasdavo laiko ir pasivaikščioti, ir pabūti su draugais.
Norint gauti baleto šokėjo diplomą, reikia mokytis aštuonerius metus, vienintelė tokį diplomą suteikianti įstaiga – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Ten mokomasi ne tik šokti, bet ir baleto istorijos, muzikologijos, susipažįstama su kitais šokiais – siekiama, kad baleto artistas būtų visapusiškai išsilavinęs.
Baigus mokslus, gyvenimo ritmas šiek tiek pakinta, labiau priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių. „Vieni sportuoja labai daug, valgo labai taisyklingai, kiti visiškai į tai nekreipia dėmesio, – apie baleto šokėjų gyvenimo būdą pasakoja balerina. – Viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo genetikos, nuo noro, tikslų. Aš turėjau traumą, dabar pradėjau intensyviai sportuoti, nes kūnas turi būti stiprus, kad galėtum baleto judesius atlikti.“
Pasidomėjus, kuo baletas skiriasi nuo kitų šokių, V. Šniurevičiūtė sako, kad tai aukščiausios prabos menas. „Balete į visumą susijungia daug skirtingų menų. Čia svarbu scenografija, specialiai muzika rašoma, visas orkestras groja būtent baletui, kuriami įspūdingi kostiumai, yra net specialūs batai – puantai – tai kažkas unikalaus. Tuo pat metu tai yra labai sunkus sportas. Vieną valandą pašokti baletą ne tas pat, kas penkias valandas šokti kitą šokį. Nemanau, kad kuris nors šokis gali prilygti baletui.
Baletas – šokių tėvas. Dabar, kai aplink viskas modernėja, žmonės ypač myli klasikinį baletą. Kita vertus, tai yra itin sunkus sportas. Labai intensyvu viskas.“
A. Stasiulionienės ir V. Šniurevičiūtės
asmeninių albumų nuotr.