Gamtininkai perspėja, kad vaikai kaip niekad nutolę nuo gamtos, ir kviečia supažindinti juos su miško gyvenimu
- Details
- Published: Tuesday, 15 January 2019 12:15
Turbūt beveik neatsiras abejojančių, jog šiandien žmonės – kaip niekad nutolę nuo gamtos. Daugelis praleidžia visą darbo dieną patalpų viduje, o ir grįžę namo visų pirma sėda prie 
kompiuterio ar televizoriaus. Ne išimtis – vaikai, kur kas labiau už gamtos tyrinėjimą pamėgę kompiuterinius žaidimus. Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotojai pasiryžę tai pakeisti ir kviečia juos į neformalaus švietimo gamtos mokyklą.
Kviečia tuos, kurie gamta domėtis nepratę
Gamtos mokykla kviečia visus norinčius atvykti į Aukštaitijos nacionalinį parką ir per edukacines veiklas ar ekskursijas iš arčiau susipažinti su vietine gamta. Vietiniams moksleiviams gamtos mokykloje veikia neformaliojo švietimo būreliai, o iš toliau atvykę svečiai gali likti kelioms naktims bei patys pasirinkti, kokiose veiklose dalyvaus.
Aukštaitijos nacionalinio parko vyr. specialistė Sigutė Mudinienė teigia, kad ekologinis švietimas – viena edukacijos sričių, kurių trūksta labiausiai. Nors atvykstančių mokinių skaičiumi parkas skųstis negali, dažnai vaikai, ypač gyvenantys miestuose, atvyksta neturėdami net elementarių žinių apie gamtą.
„Ekologinio švietimo reikia, nes šiandieniniai vaikai labai uždari ir „kompiuteriniai“. Mes, dirbantys parke, pastebime, kad atvykstantiems vaikams nežinomi, regis, patys paprasčiausi dalykai: dažnas pirmą kartą pabando basomis pajausti samanas ar pušų spyglius, paglostyti medžio žievę. Net dalykai, kurie mums atrodo savaime suprantami, jiems kelia nuostabą. Dažnai jie nori išmokti, tačiau tiesiog nebėra tiek gamtos būrelių kaip anksčiau, mažiau iniciatyvų, skatinančių domėtis šiais dalykais, ir jie nebeturi iš kur pasisemti žinių“, – aiškina specialistė.
Jos teigimu, dažniausiai į gamtos mokyklą atvyksta mokinių ekskursijos arba šeimos, praleidžiančios čia dvi ar tris naktis. O veiklos neretai suaugusius domina nė kiek ne mažiau negu vaikus. Gamtos mokykloje organizuojamos kelių dienų kultūrinės ir gamtinės stovyklos, kiekvienais metais vyksta etnomuzikavimo kursai vaikams ir suaugusiems, čia apsistoja ir Daugpilio universiteto studentai iš kaimyninės Latvijos, atliekantys įvairius gamtinius tyrimus.
Atradę gamtą mokiniai noriai sugrįžta
S. Mudinienė pasakoja, jog gamtos mokykloje periodiškai rengiami du vaikams skirti būreliai: „Jaunieji reindžeriai“ ir „Menas iš gamtos“. Kaip galima nuspėti, pirmojo būrelio užsiėmimuose dalyvaujantys vaikai eina į mišką ir iš arčiau susipažįsta su ten augančiais augalais bei namus sukūrusiais gyvūnais. O meniškos sielos vaikams skirtas „Menas iš gamtos“ suteikia progą iš gamtinių medžiagų kurti įvairius paveikslus ir kitokius darbelius. O gamtos mokyklos laboratorijoje ir vieni, ir kiti atlieka įvairius įdomius eksperimentus.
„Prie šios mokyklos švietėjiškos veiklos prisideda beveik visi parko darbuotojai – pagal veiklos kryptį veda ekskursijas ir edukacines programas, organizuoja pažintinius žygius, kuruoja neformaliojo švietimo būrelius bei savanorišką veiklą. Jau kelerius metus lankytojų monitoringus savanoriškais pagrindais padeda atlikti moksleiviai. O pernai spalio mėnesį net aštuonios merginos pareiškė, kad joms tokia veikla patinka ir jos norėtų prisidėti prie gamtos mokyklos veiklos aktyviau“, – džiaugiasi Aukštaitijos nacionalinio parko darbuotoja.
Visos parko savanorės šiuo metu mokosi gimnazijoje. Vasarą planuojama, jog jos po savaitę per mėnesį dirbs Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro regioniniame parkuose, padės atlikti lankytojų monitoringus, teiks informaciją lankytojų centruose, prisidės prie gamtos mokyklos edukacinių veiklų organizavimo. Mergaitės įgaus ekskursijų ir žygių organizavimo bei vedimo patirties, dalyvaus gamtotvarkos darbuose.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kaip lankytinas vietas išskiria Ladakalnį, Ginučių ir Papiliakalnės, Taurapilio piliakalnius, Ginučių vandens malūną, Palūšės šv. Juozapo parapinę bažnyčią bei Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštą. Na o pėsčiųjų maršrutų bei ekskursijų parke yra kiekvieno skoniui.
Tik švietimas keičia santykį su gamta
Parko specialistė pažymi, kad nors vaikų gamtoje praleidžiamas laikas akivaizdžiai sumažėjęs, vis tik bendrose tendencijose galima įžvelgti ir pozityvių ženklų – šiandien atvykstantieji į parką gamtoje elgiasi kur kas sąmoningiau, o paliekami šiukšlių kalnai po truputį virsta praeities reliktu.
„Kad žmonės sąmoningesni, pastebi ir baidarių nuomotojai, ir kaimo turizmo organizatoriai, ir visi kiti, dirbantys gamtos kaimynystėje. Dabar ne tik daug didesnė dalis atvykėlių susitvarko, bet ir sulaukiame daugiau organizacijų, kurios savanoriškai nori prisidėti prie aplinkos tvarkymo ir kitų darbų, nes tiesiog rūpi gražesnė aplinka“, – pastebi S. Mudinienė.
Už šiuos mąstymo pokyčius dėkoti reikėtų būtent švietimui – juk mokant vaikus suvokti gamtos svarbą ir galima tikėtis, jog mintis šiukšlinti jiems nebešaus į galvą.
„Žmones pakeisti gali tik švietimas. Nežinau, ar dabartinis sąmoningumas pakilo būtent dėl jo ar dėl kažkokio kitokio požiūrio atsiradimo, bet faktas, jog meilė gamtai išauga tuomet, jei nuo mažens žmogus su ja susipažįsta, iš jos mokosi, žino, kaip joje derėtų ir nederėtų elgtis“, – tiki specialistė.
/kirpeja1.jpg)
